***

Balta žuvėdra skrieja mėlynu dangum,
Ir, lyg skalpelis skrodžia praeivių sielas,
Gal tai pranašas mirties,
O gal tiesiog tai skausmas širdyje kiekvieno…

Balta žuvėdra žudo ir žudys –
Mirusį, gyvą, vaiką ir paauglį,
Stereo garsas lekia pro ausis,
Kuris žudo-taip pat kaip žuvėdra.

Mieste jau niūru ir tylu,
Klaidžioja šešėliai seniai matytų žmonių,
Jų apčiuopt negali – negali ir jie šiuo metu
Paliesti mūsų savo amžino šalčio žvilgsniu.