***

Meilė kalba bučiniais.
Kūnas iš pradžių ieško,paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žeme šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priarteja ne griaustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varles, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga.
Kūno jėga!
Drąskyti, skverbtis ir numirti!
Aš ieškau tavęs!