Kai sidabrinės snaigės kris ant skruostų
Kai laikrodžiai skaičiuos dar vienus prabėgusius metus
Linkiu svajonių, virstančių tiesa
Linkiu tiesių, lengvų gyvenimo kelių …
Kai sidabrinės snaigės kris ant skruostų
Kai laikrodžiai skaičiuos dar vienus prabėgusius metus
Linkiu svajonių, virstančių tiesa
Linkiu tiesių, lengvų gyvenimo kelių …
Niekada nesistebėk. Prisimink, kas nutinka mažai sėkliukei vazonėlyje: šaknys skverbiasi žemyn, augalas stiebiasi viršun ir nors niekas tiksliai nežino, kodėl ir kaip, bet tai vyksta mums visiems.
Kartais atrodo, kad griūva dangus
Kartais iš akių krenta lietus
Tokiais kartais prisimink senas svajones
Ne kartais mes jas vertėm tiesa
Lai saule sušvinta akyse ir mintyse
Laikyk ją užrakintą – jos reikia visiems
Dūšia skęsta alkoholy, mano kūnas tavęs nori, mano noras begalinis, stoviu aš su apatiniais, nebandyk mano kantrybės, skambink greitai nekankinęs..
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai, ir didelės svajonės,
Laimingas tas, kas moka atvira širdim
Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.