Mylėsiu tą, kuris paskambins antrą, trečią kartą, jei aš supykusi padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą, kuris švelniai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi. Kuris supras, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti…
Mėnuo: 2011 liepos
***
Viena Naktį Mėnulis Paklausė : – Jei Jis Verčia Tave Verkti, Kodėl Jo Nepalieki? Aš Atsakiau : – Mėnuli, O Tu Kada nors Paliktum Savo Dangų ?
***
“Skauda” – tai ne tas žodis. Gelia. Drasko. Plėšia širdį lauk.
“Verkiu” – ne tas žodis. Raudu. Aimanos mano atsimuša į šaltas sienas, aidu sugrįžta atgal. Tegul ateis ta diena, kai išmoksiu šitą pamoką. Tik neprižadu, ar dar kažką jausiu tą dieną – taip tampama akmeniu.
***
Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė… Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė… Privertei mane per daug tavęs pasiilgti…
***
Ir tada, kai tu esi viršuje
laimingai nuvargusiu veidu,
regi jos geismo nuspalvintas akis
ir nagučius ta proga susmigusius giliau,
jautiesi kaip pasakų valdovas
kuriam nėra ribų, nei valdant nei mylint…
įsivaizduoji esantis geriausiu ir mylimiausiu…
ir…norisi ten likti amžinai, arba sugrįžti kuo greičiau…