Geras oras, alyvos žydi, nesunku ištart, kad myli 🙂
Tau, Mamyte, mano dainos ir švelniausi žodžiai
Tau pavasario trapiausi žiedai
Tegul žydi ir šildo jie kasdien tau širdį
Ir tesuteikia stiprybės, džiaugsmo ir vilties.
Išgerkim už tai, kad pavasariai nesitęstų žiemą, kad merginų sijonai nedengtų kelių ir mamos neuždavinėtų tokių klausimų, kurie verstų mus meluoti 🙂
Pražydo visos gėlės, išdygo medžių lapai, – Bet man vis tiek gražiausi, didžiuliai tavo akys.
Nebijok manęs įžeisti. Bijok mane nuvilti. O aš nusiviliu kaskart, kai elgiesi kaip isteriškas ispanas. Iš pradžių reaguodavau su nuostaba ir baime, dabar ta nuostaba pasikeitė – ji su klausimu – kur ribos ? Kai man bus vistiek, tada niekuo nebestebinsi. Nei scenomis, nei geru elgesiu. Bijok to.