Prisiminki tu kasdieną tik su šypsena, nors ne viską prisiminti miela, –
Pamokos juk būna karčios, bet ir jos mums reikalingos
Tam, kad tamptumėm su metais išminties pilnesni
Su gimtadieniu !
Mėnuo: 2013 gegužės
Tėvo dienai
Tavo, tėve šiandien dieną
Sveikinu, linkiu kasdieną
Būti linksmas ir laimingas
Ir visiems neabejingas !
Kai aš supykstu
Kai man pikta – spardau sienas
Ir dainuoju, kai tu miegi
Rėkiu, stūgauju kaip vilkas
Idant kuo greičiau praeitų pyktis.
Neramumas širdies
Kodėl dar kyla klausimas – ar teisingu keliu einu ?
Iš kur tas neramumas širdies – lyg nuojauta kažko negero ir nemalonaus ?
Kada žmogus nurimsta ? Kai numiršta ? Ar randa ieškojimuose ir netikrume nors vienas laimę ?
Nes tai nėra pažinimo ar atradimo džiaugsmas. Tai lyg ir nujautimas. Negeras.
Sakiau juk jau …
Gražiai sueiliuota
peizažai per gražūs – žolės rasos ražos
jas pradžiai nurašę, dėl to tik, kad basos
dabar jau jų žavesio apibūdint nesugeba
per vargus žavisi, varganai jas į sutemą
pervargus siela, nuo vargo sulinkus
per balas, sieną, vien tam – kad į ringus
padaryt pavyzdingais apgaulingų nesugeba
pasiražo, pražysta, vakarop vėl į sutemą
į delnus viskas sutelpa, kad priplot melą drebiančius
kraujas rankose verda, nepaisant, kad drebančios
rankose jėga vangiai, per vangiai, bet rangosi
gėlė, bet palangėj, atsiskyrusi, tapusi
mėnesienoj padangėj visas jos džiaugsmas sutelpa
džiaugiasi tie, kas norėt džiaugtis sugeba
todėl ji į sutemą nagais įsikibus
jei plaukti – prieš srovę. nenubrėžtos ribos
viena ji iš daugelio lašų tų permatomų
nebijo stoti į kovą, jei mirs – bent bus matoma
užsižiebs supernova, apakins galaktiką
sudeginkit kūną, tie kurie viltį atima
Žaidimas Žiaurus, bet saugokim Normas
Žaliuoja Žabangos, giliau į jas Noris
Žavi ji, Žinai – Žavėtis ja – Noras
Žeriančias džiaugsmą svajas Žudyt…Noris?
Tomas Mileris