***

Viename kalnų kaimelyje gyveno draugiška laisvų paukščių šeimyna. Atėjo į tas vietoves ruduo, ėmė lyti vėjuoti lietūs. Paukščių šeimyna nusprendė išskristi žiemai į pietus šiltesnius kraštus. Bet vienas mažas, bet ganėtinai išdidus paukščiukas tarė: „Skriskite į pietus, o asmeniškai AŠ skrisiu j Saulę“. Jis, atsiskyręs nuo kolektyvo, skrido į Saulę vis aukščiau ir aukščiau. Bet tikslo paukščiukas taip ir nepasiekė: Saulė nudegino jo sparnelius ir paukščiukas be atgarsio nukrito į gilų tarpeklį.
Siūlau tostą už tai, kad kiekvienas iš mūsų, kaip aukštai jis beskraidytų, neatitrūktų nuo kolektyvo!