Lėkė metai kaip paukščiai pro šalį,
Raizgės raukšlės ir balo plaukai,
Tik širdis patikėti negali,
Kad tiek jau galėjo praeit.
Nusimeskite rūpesčių naštą,
Praeitis tebūnie lyg daina,
Leiskit šventės dienoj palinkėti
Kad sėkmė, puiki sveikata
Lydėtų Jus visada.
Šiandieną Jūsų metai sužydėjo
Spalvingais – Jubiliejiniais žiedais.
Nors buvo saulės ir audrų, ir vėjo,
Daug praradimų ir vilčių kadais,
Nuėjote prasmingą, ilgą kelią,
Uždegėt meile širdis artimų žmonių.
Priimkite šiandieną padėkos ugnelę
Savo anūkų ir vaikų širdžių.
Atėjo ši diena nelauku – ji džiaugsmo, graudulio pilna. Šarma nusėjo tavo plaukus nors dar širdis jauna! Nusinešė gražiausią kraitį jaunystė nerami, svarbu gyvenimą praeiti ir likti žmogumi. Darbą, gyvenimą mylėjai, gal vien dėl to širdy šviesu…tegul šis Tavo jubiliejus bus garbingiausias iš visų!
Visus aplanko jubiliejus, visus jis papuošia žiedais…Iš taurių krištolinių liejas šampano tviskančiais purslais… O dienos liūdnos ir laimingos ištirpsta džiaugsmo šurmuly… Te nieko šiandien Jums nestinga – aplinkui šypsos artimi…
Gyvenimas – tai klevo lapas…Švelnučiam pumpure jis slepias, paskui su vėtromis kovoja, vis auga, vis labiau bujoja… Sušvinta žaluma sodria, bet tik labai trumpam, deja… Ir štai ruduo jau atkeliavo, rausvai nudažęs lapą klevo… Liepsnoja klevas išdidus – nebuvo niekad toks gražus! Gyvenimą kaip klevo lapą Ruduo ryškiom spalvom nutapo…Prabėga metai, bet žmogus kaip klevas rudenį gražus…