Gelsvus lapus rudenis vėjas neša,
Laukus gaivina rudenio tyla.
Ir vėl tave, atėjusį į klasę,
Kasryt pasveikins tavo mokykla.
Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus,
Nuliūs, pajutus nerimą širdies,
Priglaus tave, lyg motina priėjus,
Ir bausdama lyg motina liūdės.
Sveikinimai mokytojams
***
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
Atnešiu gražią dėkingumo puokštę
Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas,
Už ašarą, nuriedančią per skruostą,
Kai skaitot mokinukų laiškus ir žinutes.
Kurios tau primena nedrąsų pirmokėlį,
Mergytę – mokinukę kaspinais žydrais.
Kiek daug į saulės pusę pakylėjai…
Prisiminimuose – vardai, vardai, vardai…
***
Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių.
Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų –
Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …
***
Vėl žvalgomės aukštyn, į savo žvaigždę
Vėl neriame gilyn į darbo sūkurį apsvaigę
Vėl bandome pakilt nuo juodo būtinybės stalo
Ir tarsi gimstame iš naujo :
Svajonei
Pareigai
Kūrybai
Meilei.
***
Būkit šviesa, į kurią žmonės eitų
Būkit šaltiniu, kuris širdis gaivintų…
Būkit tiesa, pagal kurią kiti save pasitikrint galėtų.
Būkit meile, kurios visi geistų
Būkit žmonės, prie kurių visi prisiglausti norėtų.