„Ką tie žmonės daro! Jie nevertina tų, kurie gyvena kartu su jais, o patys be galo stengiasi, kad būtų vertinami ainių, kurių niekada nematė ir nematys. Tai yra tas pat, kaip liūdėti dėl to, kad protėviai tavęs nešlovino.“ (Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 74 p.)