Kai reikia draugiško peties,
O jo nėra,
Kai nekenti savęs paties,
Aplink tik tuštuma..
Kai ieškai viduje vilties..
Palietęs jis mane ranka.. nueis?
Bet kas gi jis yra išties?
Paklausti niekaip nedrįstu..
O gal gi ne?
Gal jis tada išnyksta minioje?
Nespėjus man akių pakelt, pavirsta ašara?
Gal angelo, o gal tiktai žmogaus ranka?
Gal jis yra viltis mana?
Nebežinau..
Tik laukiu.
Kol palies šilta ranka mane..
Pavogs tą skausmą ir suspaus delne..
Kol vieną dieną skausmas nebegrįš,
Vidaus pasaulis nebebus tik pilkuma,
Kol vėl širdis gyventi pasiryš..