Gimtadienio tostai

Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom skrisdami dvasia Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga, Į pačią širdį priekaištą ar dūrį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom ir praėjom, Ir jau nepataisysi. Per vėlu.