Apie šaltį kai šalta

Žvarbai dažant raudoniu, snaigėms sukant ratus

Upės tėkmei užšąlant, statant ledo tiltus,

Aš namo nepareisiu

Kol atrasi raktus.

Čeža snaigė vėjo šokdinama

Šypsos varveklis saulės tirpinamas

Veide šypsena –

Raktu atrakinama.

Per pusnynus klampius

Per snieguotus kelius.

Aš nepareisiu

Kol atrasi raktus.

Skaityti toliau

Eilėraštukas apie šaltį

Vėjas pusto purų sniegą,-
Po ledu upelis miega.
šaltis kraipo ūsą baltą :
-Upeliuk, ar tau nešalta?
Pakentėk dar valandėlę,-
Siuva pūgos antklodėlę.
Išpurena, iškedena,
Sidabru išsiuvinėja.
Antklodėlę minkštą, baltą,-
Kad nebūtų tau taip šalta.

Skaityti toliau