Rudens veidas

Aš mačiau šiandie veidą rudens,
Liūdną veidą tarp lekiančių lapų.
Gilumoj geležinio vandens
Jam nuo ašarų akys sušlapo.

Gilumoj, kur be galo tylu,
Šitas liūdintis veidas gulėjo,
Negirdėjo lėtų spragilų
Nepavargstančio, aklo kūlėjo.

Abejingi, laimingi lašai!
Visas oras nuo lapų geltonas.
Tu kaip orkestrą lietų prašai,
Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais

Visada, visada, visada,
Kad lietus niekuomet nepraeitų,
Kad stovėtų šita valanda,
Tartum marmuro deivė balta,
Tarp užmiegančių, giedančių fleitų

Skaityti toliau

Rudenio daina, Oskaras Milašius

Klausykitės vėjo ūžesio naktį,
Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio,
Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės…
Klausykitės vėjo ūžesio.
Nebėra lapų, nebėra vaisių
Nuniokotuose soduose.
Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli.
Klausykitės vėjo ūžesio.

 

Skaityti toliau

Rudens žodžiai

Ateina rudenys pre pievų žiedus,
Per žalio miško lapelius.
Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda
Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus.

Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios
Kas vakarą graudina mus.
Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės
Berašant rudenio žodžius.

Netrukus kris ant tako snaigės
Ir nebebus jau taip jauku –
Viskas pasauly vieną kartą baigias.
Kartu neamžinas ir tu – žmogus.

Vytautas Mačernis

Skaityti toliau

***

Jau pasaka praėjo
Beliko pasakėčia…
Jau bulvės nukastos kai kur
Galulaukėj štai ilsisi akėčios…

Jau obuolys kadaise būdamas rūgštus
Pražydo šypsena saldžia…
Ir katinas anksčiau sugrįžo į namus
Nes debesy pasislėpė delčia…

Naktis kaskart anksčiau..anksčiau
Vis mikliai pakelia sparnus
Geroku ciferblato gabalu mažiau
Dienos džiaugsmų palikę bus….

Nuvarginti karštų atostogų dienų
Per trumpą vasaros akimirką
Ir po gerai ir nelabai apmokamų darbų
Užmiega vyrai įsijungę pultu teliką…

Ruduo yra smagus jis tuom, kad nepalieka abejingų
Kas nelaimingas drabstosi depresijom baisiom..
Kas netgi džiaugiasi, akimirka lietinga
Nes prisirinkęs grybų kašę…jaučiasi labai, labai, labai laimingas..

Skaityti toliau

***

Ruduo nudažo svajas manas ryškiom savo spalvom

Nepajėgi aš jų pakeisti ar sulieti, na ir tegul, tegul plauksiu

Kaip tas klevo lapas upeliu srauniu

Svarbu, laiku sugauk mane.

Skaityti toliau