Aš tau duosiu rudenį. Neimk. Sakyk – tau vasara dar nepabodo.
Duosiu tau vėjo gūsį. Ir jo neimk – juk tau ir žolės šnabždesio užtenka.
Duosiu tau 18-a metų … Ne, nesakyk, kad nereikia – tai ne vėjo gūsis – nestūgaus o langais šaltais žiemos vakarais. Ir, deja, tai ne šnabždesys,- nuaidės, ir daugiau nebegrįš …