Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė

Žmonės kalba. Žmonės matė.

Kai Šaltukas pilį statė.

Ledo stogas. Ledo menės.

Pilį saugo besmegenis.

 

Menėj dega ledo žvakės.

Nuo šviesų net raibsta akys.

Apie pilį snaigės šoka.

Kyla, leidžias, kaip tik moka.

 

Bet klausyk, pily naujiena –

Saulė švietė visą dieną.

Pilies bokštai sumažėjo.

Menėse vanduo varvėjo.

 

O jau po trijų dienų

Pažiūrėt pilin graudu.

Pasidžiaugus saulute,

Ji pavirto balute.

***

http://www.destataprofil.lt/plienines-stogu-dangos.html

Skaityti toliau

Dovana Seneliui Šalčiui

Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.

Aš sumąsčiau, kai Šaltis atkeliaus į čia,
Įdėsiu jo kišenėn paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu? – Paslaptis.

Skaityti toliau

Eilėraštukas apie šaltį

Vėjas pusto purų sniegą,-
Po ledu upelis miega.
šaltis kraipo ūsą baltą :
-Upeliuk, ar tau nešalta?
Pakentėk dar valandėlę,-
Siuva pūgos antklodėlę.
Išpurena, iškedena,
Sidabru išsiuvinėja.
Antklodėlę minkštą, baltą,-
Kad nebūtų tau taip šalta.

Skaityti toliau

***

Pasipuošusi, mažutė,
Balto sniego paltuku
Brenda per pusnis eglutė
Be kelių, be takų.
– Kur, eglute, tu eini?
Gal mieste kur gyveni?
– Per pusnynus aš einu
Paklausyt žiemos dainų.

Skaityti toliau