Aš paklydusio žvakė kreiva
mėnesienos gelsvoj plokštumoj,
kalno prieglaudoj žemės spalva
atsispindi šešėlio kaktoj.
Iš romantiškų rogių naktis
Šieno glėbį ant sniego peties,
gal už posūkio blaškos lemtis
pasiruošusi stvert už peties.
Ar stebuklų miražais tiki,
povestuvinėm vėjo kelionėm,
toj sušalusioj gruodžio pily
pasislėpusios eglės ieškojom.
Ir tikėjom kaip tiki vaikai.
“Taip gražiai elegantiškai sninga.”
Jeigu lauki, galbūt, ir ateis,
nors ta laimė dažnai apgaulinga.
Dega Kalėdų žvakutė,
Virpa liepsnelė šilta.
Linksma vaikams prie eglutės-
Šventė atėjo laukta.
Beldžias Kalėdų Senelis,
Žengia orus pro duris.
Spindi mažylių akelės,
Spurda iš laimės širdis.
Liejasi posmai, dainelės,
Sukasi kaukės ratu,
Tiesiasi mažos rankelės
Prie dovanų atneštų.
Tą tyliąją naktį ateina VILTIS.
Ateina ŠVIESA ir GERUMAS.
Te šiandien visur jie pasklis –
varganuos kambarėliuos
ir rūmuos..
Su šv. Kalėdom
Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom..
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Ir vėl Kalėdos, vėl eglutė,
Ir vėl namai pilni kvapų.
Taip noris su Jumis pabūti,
Taip noris vėl pavirst vaiku…
Mielieji mūsų, nesupykit,
Kad sveikiname vėl paštu.
Laimingų Jums Naujųjų Metų
Ir daug šviesių, sveikų dienų.