***

Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų jausmus. Bet nemačiau tavęs. Nes nepriėmiau savęs pačios – tokios, kokia buvau – kartais bailiukė, kartais nemokša, kartais svajotoja, o kartais pasileidėlė. Tik tada, kada myli iš tikro, ateina ramybė. O mes buvome neramūs. Pasilikime tai kaip pamoką ir eikime pirmyn. Tik kartu, ar atskirai ?

Skaityti toliau

***

 Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.

Skaityti toliau

***

Kažkur tarp žemės ir dangaus. Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio. Kažkur tarp paprasto žmogaus. Yra tas didis žodis meilė. Ir kiek tas žodis mums brangus? Ką reiškia pasakyti „Myliu“? Gal tai tik išmislas klaikus? O gal jinai atstoja viską? Kodėl jei myli, tai kenti? Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla? Iš kur ta širdgėla baisi? Ji gali pražudyti sielą. Bet vistik Meilė –  ji yra!!! Tas paprastas,kartu ir didis žodis! Bet… kas nemyli,viso to suprast negali!

Skaityti toliau

***

Mes visi trys kartu:
Aš, meilė ir tu!
Meilė – pavasario duktė.
Pas mus ji netyčia užklysta.
Meilė – švelnumo gėlė,
Nuo menko vėjelio nuvysta…

Skaityti toliau