Dabar Jūs eikite abu rankas ištiesę,
Tokie be galo artimi
Per visą žemę eikite Jūs dviese,
Po mėnesienos lietumi.
Laikykitės kaip medžiai vienas kito
Visom šako, šaknim ir širdimi
Tegul po kojom žvaigždės krenta,
Ir širdys dega ugnimi.
Į vieną šeimą susibūrę
Per vissą žemę eikite kartu…
Lai vestuvių dieną jus puošia
Žiedai nevystantys ir amžini.
Gyvenimas lai taurę ruošia,
Kurią išgėrę nepajustumėt, jog ji karti.
Ne kiekvienas randa žydintį papartį,
Ne visus pasiekia jo šviesa ryški.
Jis tik dviems pražysta ir tik vieną kartą,
Ir tik dviese jį gali nuraškyt.
Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir ji tik pats surast gali.
Sunku , oi buna!Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
|
Esat Jūs jauni abu – |