Bet kam kalbėti :” tu atleiski man”
Tai aš kalta, kad pamilau tave
Tai paskutiniai žodžiai – būk laimingas
O kai sunku bus, prisimink mane…
meilė žeidžia
***
Myliu… Tikiu, kaip viskuo, kuo iki šiol netikėjau. Tas tikėjimas negali būti tuščias, negali būti savęs apgaudinėjimas. Pasiilgau tavęs… pasiilgau tavo balso, tavo juoko, tavo kvėpavimo. Aš dėkinga tau už dienas, pilnas nenustygstančio laukimo, už svaigų liūdesį, už- tai, kad sužinojau, kad meilė žeidžia.
***
Pirmą – kartą susitikus rūpėjo kaip tau patikti. Tada kaip priversti pamilti, o dabar – kaip neprarasti tavęs. Kartais vienas turi mirti, kad kitas galėtų gyventi; likti vienas ir šluostyti ašaras pažinęs džiaugsmo skoni 🙂 myliu tave..
***
Kaip norėčiau tave pamatyti
Šią minutę dabar, kai rašau,
Ir viską, ką jaučiu pasakyti
Gal žodžiais būtų ir lengviau.
Kiek kartų norėjau ištarti
Norėjau ištarti „myliu”
Bet kai mačiau tave tylėjau
Ir jutau, kad ištarti negaliu.
Mylėk, kol meilė tau liepsnoja …
Ateis diena, ateis žiaurioji
Ir pravirksi be draugų
Ne kas kartą, diena bus šviesi
Ne kas kartą krūtinėje vasara
Bet pasaulyje tam ir esi,
Kad pajustum ir džiaugsmą ir ašaras…