Skrieja laiškas tartum paukštis , –
Neša gerą žinią
Apie ilgesį ir jausmą naują,
Apie svajonės kalną aukštą.
meilės laiškas
Kai myli žmogų
Mylėti žmogų galima ir nebūtinai būnant šalia jo visą laiką … užtenka tik retkarčiais pamatyti, gal pakalbėti … kartais užtenka, tik pažiūrėti į jo nuotrauką, nusišypsoti, palinkėti jam sėkmės mintyse …
Turbūt tai ir yra tikra meilė, – kai tau gera tada , kai žinai, kad gera tavo mylimam žmogui … Kai žinai, kad tu negali būti su tuo žmogumi, kai susitaikai su tuo, priimi tai, ir tada tavo jausmas tampa kitoks, visai kitoks nei tada , kai esi įsimylėjęs, kai tave valdo aistra ir emocijos …
Patikėkit, taip būna … Būna gera, kai žinai, kad tavo mylimas žmogus gyvena laimingą ir sėkmingą gyvenimą, kad jis laimingas, kad jo laukia graži ateitis …
Ir būna labai gera, jei tu gali kažkuo jam padėti…tada gali padaryti viską…
Na taip…kartais viduje, širdyje kažkas sukirba, sujaukia trumpam jausmus, pagalvoji, kad taip norėtum, kad jis nors akimirkai būtų šalia…bet nušluostai išdavikę ašarą ir vėl šypsaisi, nes tu myli…ir to jausmo niekas iš tavęs neatims…
Ir tai nėra sunku…tai yra nuostabu – patirti, ką reiškia mylėti…
Rudenėjančios mintys.
Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys.
Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti.
Pavasarį atgimsiu naujai.
Labanakt.
***
Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų jausmus. Bet nemačiau tavęs. Nes nepriėmiau savęs pačios – tokios, kokia buvau – kartais bailiukė, kartais nemokša, kartais svajotoja, o kartais pasileidėlė. Tik tada, kada myli iš tikro, ateina ramybė. O mes buvome neramūs. Pasilikime tai kaip pamoką ir eikime pirmyn. Tik kartu, ar atskirai ?
***
Myliu… Tikiu, kaip viskuo, kuo iki šiol netikėjau. Tas tikėjimas negali būti tuščias, negali būti savęs apgaudinėjimas. Pasiilgau tavęs… pasiilgau tavo balso, tavo juoko, tavo kvėpavimo. Aš dėkinga tau už dienas, pilnas nenustygstančio laukimo, už svaigų liūdesį, už- tai, kad sužinojau, kad meilė žeidžia.