Tegul
Tegul pamišus aš pati žinau,
Kad man netinka būt laimingai.
Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys,
Ir tuštuma
Ir dar kažkas daugiau
Kažkas labai prasminga.
Tai bus mirtis
Tokia pati kaip ir visos kitos
Mirs veidrodis
Ir liks
Tik tavo atspindys
Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes,
Bet Tu gyvensi
Tu stiprus
Gal būt todėl
Tave taip myliu…
Sudiev…
Aš dūžtu į stiklus…
Aš veidrodis
O Tu – žmogus…
Bet aš nenoriu mirt taip tyliai …
meilės pabaiga
***
Jeigu mudviem lemta išsiskirti –
Išsiskirkime gerais draugais.
Kam be reikalo draskyti širdį
Smulkmenų ir priekaištų nagais.
Jei priėję mūs draugystės krantą
Kai jau niekas mūsų neberiš
Nenutepkim to, kas buvo šventa
Nors jau niekad tai atgal negrįš!