***

Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena a nei valgęs, a  nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. „Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti“, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė. Todėl nebūkim asilais ir pirmiausia išgerkim.

Skaityti toliau

***

Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.

Skaityti toliau