***

Vienas žmogus netikėtai uždirbo daug pinigų. Argi taip negali atsitikti? Bet ar dėl nežinojimo, ką su tais pinigais daryti, ar dėl kitų priežasčių jis tuos pinigus iškeitė į aukso gabalą, užkasė jį į žemę ir kasdien ateidavo pažiūrėti ton vieton. Tas dažnas žmogaus viešnages ir parymojimus prie užkasto aukso pastebėjo kaimynas. Sulaukęs nakties, jis tą aukso gabalą iškasė, pasiėmė, o jo vietoje paliko paprasčiausią akmenį.
Kitą dieną įprastu laiku aukso šeimininkas vel atėjo prie savo lobio. Jis iškart pastebjo, kad žemė šioje vietoje šviežiai perkasta. Drebančiomis rankomis atkasė slėptuvę ir… aukso vietoje rado paprasčiausią akmenį. Žmogus suklupo ir ėmė graudžiai verkti. Tai pamatęs kaimynasvagis prisiartino prie žmogaus ir paklausė, ko jis verkiąs. Žmogus paaiškino, jog čia paslėpęs aukso luitą, o dabar jo vietoje radęs tik paprasčiausią akmenį. Tada kaimynasvagis tarė:
Ko gi tau verkti? Ar tau ne tas pats, kas žemėje guli: auksas ar akmuo, jeigu tu nieko nesiruoši daryti su užkastu lobiu?
Pakelkime taurę už tai, kad savo turtus neslėptume žemėje, o vartotume savo, savo artimųjų ir bičiulių labui!

Skaityti toliau

***

Ar paprašei mano tėvelio sutikimo tuoktis?
– Paprašiau.
– 0 ką jis sakė?
– Aš paskambinau telefonu ir jis man atsakė: „Nežinau, kas čia kalba, bet aš neprieštarauju“.
Pakeliam taures už tai, kad kuo mažiau sunkumų su uošviais kiltų…

Skaityti toliau

***

Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.

Skaityti toliau

***

Kartą gyveno baisus drakonas, kuris maitinosi nekaltomis mergaitėmis.Tad pakelkim tostą už tai, kad jis atskridęs pas mus numirtų iš bado.

Skaityti toliau