Ne kiekvienas randa žydintį papartį,
Ne visus pasiekia jo šviesa ryški
Jis tik dviems pražysta ir tik vieną kartą
Ir tik dviese gali jį nuraškyt.
Rudenį per lietų, gruodyje per šaltį
Gali jis pražydėti, laimės palinkėti
Bet tik dvejos rankos gali ją iškelti
Ir tik vieną kelią gali dviem nušviesti.
Tegul ant Jūsų bendro kelio žiedai gražiausi pražydės.
O sutuoktuvių proga linkim abiems Jums laimės didelės.
Tegul vienos širdies plakimą kita širdis visad išgirs.
Jeigu jau suvedė likimas, tegul jau niekad neišskirs.
Kas daros dviems širdims su nugyventais metais?
Jos tiktai dar labiau artėja.
Kas daros lūpoms su kiekvienu pabučiavimu?
Jos tiktai dar labiau saldėja.
Kas daros kūnams dviems?
Jų šiluma tamsiausią negandą išsklaido
Ir supranti tada, kad žemėn rojus nusileido.
Saugokit jį ir kurkite kasdien iš naujo…