Nuotaikingas tostas apie išlikimą

Gyveno dinozaurų šeima.
Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?“
O žmona sako: „neeaaa…“
Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?“
O žmona: „neaaa…“
Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!“
O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…“
Taip ir išmirė dinozaurai.
Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!

Skaityti toliau

***

Auksas ar sidabras patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kad meistras turetų auksines rankas.
Tad pakelkime taurę už šitų namų šeimininkų auksines rankas !…

Skaityti toliau

***

Jei norit būti laimingi 1 minutę, parūkykit

Jei norit būti laimingi 1 valandą – pasimylėkit

Jei norit būti laimingi 1 mėnesį – apsiveskit,

Jei norit būti laimingi visus metus – būkite sveiki.

Į sveikatą …

Skaityti toliau

***

Labai labai seniai, kai kalnai dar buvo aukštesni už dabartinius, stovėjo nuogas Ašotas prie uolos, o ant jo galvos buvo kepurė. Prie Ašoto priėjo pirmykštė nuoga moteris. Ašotas prisidengė pilvo apačią kepure. Moteris iš pradžių pakėlė vieną Ašoto ranką, po to kitą – kepurė paliko kur buvusi. Tad išgerkime už jėgą, kuri laikė kepurę. 

Skaityti toliau

***

Turėjo žmogus katiną. Katinas kaip katinas paprasčiausias gyvūnėlis. Ir, kaip dera katinams, kartą metuose, kovo mėnesį, kuriam laikui išnykdavo, o po to grįždavo namo visas purvinas, nuvargęs ir aplaižytas… Taip kartojosi metai iš metų. Įkyrėjo šie katino reidai pas kates šeimininkui ir jis ryžosi padaryti savo keturkojui paprasčiausią, visiems žinomą operaciją, po kurios prapuola bet koks patino interesas priešingai lyčiai. Bet atėjo kovas ir… katinas vėl dingo. Tik po kelių savaičių namo grįžo katinas. Grįžo purvinas, alkanas ir apdraskytas. Seimininkas jo ir klausia:
Bet dabar, dabar ką tu ten darei?
Aš vadovavau, išdidžiai atsakė katinas. Tad pakelkime taurę už mūsų vadovus!

Skaityti toliau