Pabūkim greta, kaip medžiai Supynę rankas, kaip šakas. Viršunėm bežvelgiantys šiandien, Naktim į šviesiąsias žvaigždes. Pabūkim arti, kaip laivai du Prieš plaukiant į jūrą neramią, Du žmonės, maži du taškeliai Didžiąjam būties okeane. Pabūkime lemčiai dėkingi Už šitą akimirką šviesią. Pabūkim, kol lemta mums būti Pabūkim, kol gera mums dviese.