Nemunėlio delnuose išplukdykite saulę
Į šviesos ir dorybės paslaptingą pasaulį:
Prisikirskite medžių, padarykite plaustą;
Debesėlį išgręžę, paprašykite griausmo.
Kad dundėtų pakrantės, kad aidėtų gimtinė,
Kai abu už parankės eisit šeimai užgimę;
Atsigerkite saulės iš rasos rytmetinės
Ir svajonių pasauliu lai pulsuoja krūtinė…
Už šeimyninę laimę – tarsi vilkas už vilką!
Už neliečiamą meilę – kad vaikai nenuviltų!
Į Metus Naujuosius,
Tik šypsena, tik laimę ir saulę pasiimkit,
O rūpesčius ir karčią ašarą
Praėjusiems palikit..