Žiema
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago.
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Už lango pamatė daug sniego.
Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, –
Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu.
Gimtinės oro man trūksta,
Saulelės tavo akių.