Už kūčių stalo atsisėsk
su tais, kuriuos tu myli.
Ant stalo lėkštę dar padėk
dėl to, kuris paklydęs.
Jei pasibels jisai – sakyk:
žinojau, kad ateisi.
Tuomet širdim jis pamatys,
kad nemanai jo teisti.
Nuprausk jo veidą ir priglausk,
tuomet apleis jį baimė.
Ant žemės žmogui būt ŽMOGUM –
pati didžiausia laimė.
Už Kūčių stalo atsisėsk,
lėkštučių dar daugiau pridėk.