Paversk svajones į tvirtybės tiltą, keturiasdešimt švyti su aušra !
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų tavam kely nebus.
Plevena tyliai snaigės
Lyg pasaka svajų
Senieji metai baigės
Laimingų Tau Naujų.