Velykų džiaugsmas ir palaima
Telydi Jūs žingsnius visus,
Tegul varpai pašaukia laimę,
Te žodžiai atneša džiaugsmus!
Tegul šventų Velykų varpo dužiai
Širdy palieka laimę amžinai.
Palaiminto prisikėlimo ryto,
Gyvenimo su džiaugsmo spinduliais.
Velykų džiaugsmas ir palaima
Telydi Jūs žingsnius visus,
Tegul varpai pašaukia laimę,
Te žodžiai atneša džiaugsmus!
Tegul šventų Velykų varpo dužiai
Širdy palieka laimę amžinai.
Palaiminto prisikėlimo ryto,
Gyvenimo su džiaugsmo spinduliais.
Žydėk kaip visos gėlės žydi,
ir būk jauna jauna.
Atleis, kad laimės Tau nepalinkėjom,
gėlė laiminga būna visada.
Tegul visuomet šypsosi Tau saulė,
Tegul visuomet neduoda Tau liūdėt.
Motinos dienos proga dovanojam laimės saują,
Ir viso to ko Mamai galima linkėt.
***
Šilagėlių žydėjimą, Žalių klevų šlamėjimą, Darželių kvepiančias gėles Ir Baltijos bangas žalias, Ir Nemuno vingiuotą srovę, Ir žilą Lietuvos senovę, Jums dovanojame brangieji ! Tad būkit viens kitam draugai Neskęskit smulkmenų liūne – Tarytum žiburį delne Gerumą saugokit širdies. Tarp vėjų – skersvėjų būties … Telydi Jus bendram kely Darbai ir siekiai dideli, Gimtinės meilė ir tiesa, Ir noras būt kitiems šviesa !
Keisti tie metai. Jų kaskart daugėja
Paliekančių plaukuos sidabro brydę.
Kas vakar buvo mielas – svetimėja,
Nutolsta praeitin draugai išklydę.
Jauna, graži, širdy visai mergaitė,
Sulaukus metų moteries Balzako,
O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
O akys taip pavasariškai šneka.
Tokie jau metai. Svetimiems lyg vynas
Vilioji, svaigini ir švelniai trauki,
O savas vėl virtuvėje kabinas –
Tai pusryčių, tai vakarienės laukia.
Jauna, graži, širdy visai mergaitė
Sulaukus metų moteries Balzako,
O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
O akys taip pavasariškai šneka …
Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
(L. Tolstojus)