Nuėjau ilgą kelią – su kalnais ir pakalnėmis
Išgyvenau šimtus jausmų – nuo skausmo iki džiaugsmo, –
O dabar esu ten, kur noriu būti.
Nebesislėpsiu, nebėgsiu. Bet ir tu nebėk.
Nuėjau ilgą kelią – su kalnais ir pakalnėmis
Išgyvenau šimtus jausmų – nuo skausmo iki džiaugsmo, –
O dabar esu ten, kur noriu būti.
Nebesislėpsiu, nebėgsiu. Bet ir tu nebėk.
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus, –
Jis nuovargį mano nuplaus,
Bėgsiu per lietų basa,
Ir vardų praeivių neklausiu.
Tegul mintys bus skaidrios, norai švarūs, keliai tiesūs,
Tegul viska, kas bloga, praeis su lietum…
Laimė – tai kada randi džiaugsmo šaltinį, kai randi motyvaciją judėti pirmyn, kai supra mylimi ir artimi žmonės, kai pajunti, kad esi saugomas, globojamas ir reikalingas.
Tik yra viena išlyga – nereikia nuvertinti laimės trupinėlių. Ir dovanoti gėrį mylimiems ir nepažystamiems.
Labą rytą, labą dieną, kuom nustebinsi šiandieną ?
Galgi šypsena šilta, o gal balinta kava ?
Skauda galvą, negaliu, bėgu glustelt prie tavųjų pečių :*
Prisipažystu – nemoku mylėti. Nesugebu užjausti, priglusti visu kūnu, pasiilgti, šokti lietuje ir braidyti po balas basa. Nebemoku būti be rūpesčio raukšlelės, be pykčio gaidelės balse.
Bet dabar pagalvok, kodėl. Ir ar buvau tokia, kai susitikom … ?