Nuėjau ilgą kelią – su kalnais ir pakalnėmis
Išgyvenau šimtus jausmų – nuo skausmo iki džiaugsmo, –
O dabar esu ten, kur noriu būti.
Nebesislėpsiu, nebėgsiu. Bet ir tu nebėk.
Nuėjau ilgą kelią – su kalnais ir pakalnėmis
Išgyvenau šimtus jausmų – nuo skausmo iki džiaugsmo, –
O dabar esu ten, kur noriu būti.
Nebesislėpsiu, nebėgsiu. Bet ir tu nebėk.
Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus, –
Jis nuovargį mano nuplaus,
Bėgsiu per lietų basa,
Ir vardų praeivių neklausiu.
Tegul mintys bus skaidrios, norai švarūs, keliai tiesūs,
Tegul viska, kas bloga, praeis su lietum…
Ar Jūs matėt, ar girdėjot,
Koks sprogimas aplink vyksta ?
Sprogsta medžių pumpurai
Netikėtai, nelauktai
Laimė – tai kada randi džiaugsmo šaltinį, kai randi motyvaciją judėti pirmyn, kai supra mylimi ir artimi žmonės, kai pajunti, kad esi saugomas, globojamas ir reikalingas.
Tik yra viena išlyga – nereikia nuvertinti laimės trupinėlių. Ir dovanoti gėrį mylimiems ir nepažystamiems.
Kai pabunda pirmas žalias daigas, pažadintas paukštelio
Kai išsprogsta pirmas pumpuras, pabučiuotas saulės
Tada ir aš bėgu pas tave, Mamyte, pabūt kartu ir pasidžiaugti
Pavasariu, gyvenimu ir tuo, kad Tave dar turiu…