Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Jau per vėlu skaičiuoti – kas daugiau suklydo kartų
Jau nebereikia atsiprašymo veiksmų, –
pats laikas versti naują lapą
Ir eiti savo gyvenimo taku.
Kai ilgesys aplanko baltas, –
Velkuosi aš žieminį paltą,
Einu keliu vilties ieškodama
Ir tyliai, gailiai ašarodama.
Žinokit, žmonės – padeda !
Praeina ir nepagada, –
Išspirkit lauk ir Jūs nenuoramą,
Kurs Jūsų širdį drasko …
Net nežinočiau kaip gyventi, – jei Tavęs nebūtų čia
Kaip eiti šiuo keliu ir kur dėti paklydusias svajas
Kur ieškot prasmės, ir radus ką su ja veikti, –
Štai koks Niekas aš be Tavęs …
Čia mano saulė, čia mano vėjas – nors jis ir niekadėjas
Greit ateis žiema, šimtu snaigių nešina – irgi bus mana , –
Aš viską suskaičiuosiu, gražiai išsidėliosiu,
Ir išdalinsiu tiems, kuriems vis trūksta šiemet dovanų.
Kai jau niekas nebedžiugina –
Padaryk kažką gero, paguosk liūdintį,
Patylėkit kartu
Atsigręžk į tuos, kurie
Turi daugiau priežasčių liūdėti, bet jie šypsosi
Tegul įkvepia stipresni.
Ateis diena, kada ir tu būsi tas, kuris įkvepia kitus judėt pirmyn.