Nesakyk man nieko, geriau nutilk kaip upė tyli
Žodžiai tavo melu praskiesti ir apgaule apsiviję
Geriau padaryk kažką, ko dar nedarei
Geriau mylėk mane tyliai, švelniai ir ramiai
Nesakyk man nieko, geriau nutilk kaip upė tyli
Žodžiai tavo melu praskiesti ir apgaule apsiviję
Geriau padaryk kažką, ko dar nedarei
Geriau mylėk mane tyliai, švelniai ir ramiai
Mylėti žmogų galima ir nebūtinai būnant šalia jo visą laiką … užtenka tik retkarčiais pamatyti, gal pakalbėti … kartais užtenka, tik pažiūrėti į jo nuotrauką, nusišypsoti, palinkėti jam sėkmės mintyse …
Turbūt tai ir yra tikra meilė, – kai tau gera tada , kai žinai, kad gera tavo mylimam žmogui … Kai žinai, kad tu negali būti su tuo žmogumi, kai susitaikai su tuo, priimi tai, ir tada tavo jausmas tampa kitoks, visai kitoks nei tada , kai esi įsimylėjęs, kai tave valdo aistra ir emocijos …
Patikėkit, taip būna … Būna gera, kai žinai, kad tavo mylimas žmogus gyvena laimingą ir sėkmingą gyvenimą, kad jis laimingas, kad jo laukia graži ateitis …
Ir būna labai gera, jei tu gali kažkuo jam padėti…tada gali padaryti viską…
Na taip…kartais viduje, širdyje kažkas sukirba, sujaukia trumpam jausmus, pagalvoji, kad taip norėtum, kad jis nors akimirkai būtų šalia…bet nušluostai išdavikę ašarą ir vėl šypsaisi, nes tu myli…ir to jausmo niekas iš tavęs neatims…
Ir tai nėra sunku…tai yra nuostabu – patirti, ką reiškia mylėti…
Labas rytas, ir tebus jis šviesus be saulės, šiltas be šildytuvo ir išbučiuotas oro bučiniais, nes aš toli toli 🙂
Ilgu man šilumos, ilgiuosi saulės, pavasaris, lyg tyčia, neskuba į šį pasaulį
Pažadink mano spindesį akių, neleisk apakti joms be vilties šviesių jausmų.
O, mano mielas, kur tavo siela ?
Man jau pabodo tuštumas žodžių
Tegul tikės jais mergaitės kvailos
Kokia buvau aš kaidais kadais 🙂