Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.
Meilė!
***
Jeigu būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų … Jei tu būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti tave …
***
Mirtis yra verta to, kad gyventum,
Gyvenimas vertas to, kad ieškotum,
O meilė verta to, kad lauktum …
Rudenėjančios mintys.
Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys.
Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti.
Pavasarį atgimsiu naujai.
Labanakt.
***
Aš matau, aš jaučiu, gausiu visko, ko geidžiu, –
Eisiu drąsiai, dainuosiu garsiai, vėjas manęs nepavys.
Tik atbėk manęs pasitikti, suteik mums progą skristi.