Nusijuok. Neturi iš ko juoktis ? Juokis iš savęs – visada tam rasi priežasčių, juk save pažysti geriausiai. Pavargai kovoti su slunkiumi šefu ? Nusijuok. Ir kalbėk su juo kaip su mažu vaiku – akcentuodama savo kantrybę ir šypsodamasi (mintyse įsivaizduok jį nuogą – ir susilaikyk nuo kvatojimosi, gali blogai baigtis). Blogai miegojai naktį ? Bet juk po to puikiai sekasi visokio plauko eilėraštukai, daugiau laiko praleidžiama prie kavos puodelio su kolegomis, pasirenkamas saldesnis desertas pietaujant. Juokis. Tai tavo stiprybė. Nes kai tu juokiesi, niekas nebegali tavęs nugalėti. Reikia tik žinoti, kada tai daryti „pilna burna”, o kada – tik mintyse. Žinojimas ateina su laiku, mokslo šaknys kartais būna karčios.
Moteris
***
Jeigu būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų … Jei tu būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti tave …
***
Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų jausmus. Bet nemačiau tavęs. Nes nepriėmiau savęs pačios – tokios, kokia buvau – kartais bailiukė, kartais nemokša, kartais svajotoja, o kartais pasileidėlė. Tik tada, kada myli iš tikro, ateina ramybė. O mes buvome neramūs. Pasilikime tai kaip pamoką ir eikime pirmyn. Tik kartu, ar atskirai ?
***
Kai Tu miegosi,
Aš sapnuosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų
Kai Tu džiaugsies,
Aš būsiu to džiaugsmo dalele…