Ji turi rankas – jos glosto
Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga
Ji turi akis – jos mato manyje gėrį
Ji turi širdį – ji mane myli.
Moteris
***
Mylėsiu tą, kuris paskambins antrą, trečią kartą, jei aš supykusi padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą, kuris švelniai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi. Kuris supras, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti…
***
Ir tada, kai tu esi viršuje
laimingai nuvargusiu veidu,
regi jos geismo nuspalvintas akis
ir nagučius ta proga susmigusius giliau,
jautiesi kaip pasakų valdovas
kuriam nėra ribų, nei valdant nei mylint…
įsivaizduoji esantis geriausiu ir mylimiausiu…
ir…norisi ten likti amžinai, arba sugrįžti kuo greičiau…
***
Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas.
Susanna Tamara iš knygos „Eik, kur liepia širdis „
***
Tu moteris, tik moteris silpna..,
Gyvenimą po lygiai padalinus
Tik meilei, darbui, pareigai, vaikams…
Kas žino, kas gi matė –
Gal viena verkei
Berželį liekną apkabinus?
Tai paslaptis žvaigždžių
Visiems laikams…