Kodėl dar kyla klausimas – ar teisingu keliu einu ?
Iš kur tas neramumas širdies – lyg nuojauta kažko negero ir nemalonaus ?
Kada žmogus nurimsta ? Kai numiršta ? Ar randa ieškojimuose ir netikrume nors vienas laimę ?
Nes tai nėra pažinimo ar atradimo džiaugsmas. Tai lyg ir nujautimas. Negeras.
Sakiau juk jau …
Žmogus
Žinau – nežinau
Būna žmogaus gyvenime laikas, kada jis įsitikinęs savo teisingumu, – žino kaip elgtis, žino kaip aplinkiniai privalo elgtis, taip pat išmano neteisingo elgesio priežastis.
Bet ateina toks laikas, kai žmogus dėl nieko negali būti tikras, nes jis jau supranta, kad pasaulis per daug margas, kad jam galiotų rėmai ar taisyklės.
Ir labai keista, kad nežinojimas ateina vėliau už žinojimą …
Radau, ko ieškojau
Nuėjau ilgą kelią – su kalnais ir pakalnėmis
Išgyvenau šimtus jausmų – nuo skausmo iki džiaugsmo, –
O dabar esu ten, kur noriu būti.
Nebesislėpsiu, nebėgsiu. Bet ir tu nebėk.
Kas yra laimė
Laimė – tai kada randi džiaugsmo šaltinį, kai randi motyvaciją judėti pirmyn, kai supra mylimi ir artimi žmonės, kai pajunti, kad esi saugomas, globojamas ir reikalingas.
Tik yra viena išlyga – nereikia nuvertinti laimės trupinėlių. Ir dovanoti gėrį mylimiems ir nepažystamiems.
Nebejaučiu
Prisipažystu – nemoku mylėti. Nesugebu užjausti, priglusti visu kūnu, pasiilgti, šokti lietuje ir braidyti po balas basa. Nebemoku būti be rūpesčio raukšlelės, be pykčio gaidelės balse.
Bet dabar pagalvok, kodėl. Ir ar buvau tokia, kai susitikom … ?