Vyrai, branginantys jaunystę. Vasaros sodas. Nuošalus suolelis. Sėdi vieniša porelė. Jis jau ilgai gyvenęs. Ji jaunutė.
– Mano mieloji, mano geroji, – čiulba jis saldžiai. – Daug nekalbėsiu… Einu tiesiog prie reikalo. Pupuliuk, aš prašau jūsų rankutės ir būti mano antrąja puse.
– 0 ar kalbėjote su mano mamyte?
– Kalbėjau, kalbėjau, – spaudžia jis josios rankutč. – Brangioji, aš su jūsų mamyte kalbėjau prieš dvidešimt metų… Bet tada aš jūsų dar nepažinojau!
Pakelkime taures už vyrus, branginančius savo jaunystę.
Laimingi būkite bendruos gyvenimo keliuos,
Nors ir per kalnus jie vinguotų.
Nesidairykit atgalios, nors praeitis saldi vyliotų.
Ir jei kuris paslys kely, antram tuoj paduokit ranką.
Ir vėl pirmyn, tiktai pirmyn
Žinokite gyvenime suklysti daug kart tenka.
Būkite laimingi.