Šventų Kalėdų belaukiant

Kažkur toli,
Labai toli,
Nuaidi varpeliai.
Jie kviečia eiti,
Kur saulė teka,
Kur žmonės geri
Ir kančios nebūna.
Ar girdi varpeliai,
Šaukiantys keliauti,
Kur saulė nusileis,
Nakties pasitikti
Ir po visų klajonių
Padėti galvą
Ant debesies?
Ar jauti –
Sapnai tave šaukia
Nugrimzt į gelmę jų?
Kažkur labai toli
Varpeliai aidi.
Ar girdi?
Skubėk pasitikti:
Tave jie šaukia

* * * * * * ** *

Tylu. Naktis. Nemiega niekas
ir nieks negrįžta į namus –
tiktai iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus.

Šviesu širdy, kaip prakartėlėj,
ir tarsi asilas džiaugiuos,
išvydęs mažą kūdikėlį,
užgimusį šaltuos namuos –

namuos, kuriuos jau nieks nemyli,
ir kur atvėso židinys –
ateina Tavo meilė tyliai
ir švelniai paliečia širdis.

Ji glaudžiasi, nepriekaištauja,
suvilgo ašarom akis –
padovanojus džiaugsmo saują,
ji atveria namų duris –

duris į tylą, ten kur lieka
viltis sugrįžti į namus –
ten, kur iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus …

***

http://www.razidiniai.lt/zidiniu-kaina/

Skaityti toliau

Vėlinėms: kas tu esi tamsa šitos sekundės?

Kas tu esi tamsa šitos sekundės?
Ko tu į mus juodom akim žiūri?
Ko springdama erdvėj bežadėj skundies
Ir kokią bausmę užanty turi?

Prieik artyn. Juodų rodyklių lūpom
Užtemdyk mūsų išmaldą delne.
Kiek daug taškų… Tai mes pavargę klūpom
Ties gedulinga amžiaus lopšine.

Išprievartauti giesmei vienadienei,
Paskiepyti tikėjimo rakštim,
Akimirkos karaliai ir vargdieniai.
Nuskausmink mus, sekunde, užmarštim.

Skaityti toliau

Žodžiai Mamai

Kai vėjas glosto kopų smilgai širdį,
Atrodo, Mama, Tu esi šalia —
Tu patari, guodi ir meile gydai,
Ir sudraudi prieš nuodėmes mane.

Ak, kaip gyvenčiau aš be gero žodžio? —
Pustytų mane vėjai smiltimis,
Badytų piktos vilkžolės — ne rožės —
Beglobis būčiau skausmo taikinys.

Bet kur bebūčiau — Tu šalia, Mamyte,
Jaučiu Tave už mylių širdimi:
Užplūsta ne vienatvė, o ramybė,
Todėl, kad mintimis šalia esi.

Dėkoju už palaimą Tau, Mamute,
Leisk apkabinti ir glėby pabūti.

***

Ieškok pigių skrydžių

Skaityti toliau

Eiliuotas universalus tostas

Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.

Skaityti toliau