Šimtametis ąžuolas prilygsta jėgai,
Kurią nešėte savy per amžių.
Jums dainuoja šimtasparniai laiko vėjai,
Sidabrinės rasos veda braidžiot…
Po laukinį vėją, po žvaigždynus,
Po baltųjų gulbių saulėtas dausas,
Po kristalo druską, rausvą vyną
Ir lietuviškos garbės giesmes.
Šimtamyliais batais ėjo Jūs likimas
Ir gyvybės žvaigždę nešė dangūs —
Jūs po Dievo delnu esat gimęs
Ir visiems mums Jūsų metai brangūs.
***
Apdovanotas — rudenėjant gimti — retas…
Joks metų laikas tokio grožio neatstos.
Esi žmogus, kur neužmiršta metais
Suvilgyt duonos džiaugsmo ašarom skaidriom.
Iš lapų krintančių spalvų
Skubu suruošt gražiausią puokštę,
Kaip žodžius dainai šiai renku,
Kad Tau gimtadienį išpuoščiau.
Puiki diena nuo pat saulėto ryto:
Štai kvepia šimtas rožių kambariuos…
Ši laimė kartą metuose nušvinta,
Tačiau juk rožėms gelsvų lapų neatstot!
Eilėraščio autorė: Nejolė Laukavičienė – Širvinskaitė
.. kaip gražu, kad gimei rudenį…kaip gražu.. kad už lango tau gyvenimas piešia įvairiausiom spalvom… kaip gražu, kad moki šiltai ir mielai rašyti…kaip gražu viskas, ką tu darai … su gimimo diena!
Ketvertukas duonos – tai dosnusis stalas,
Ketvirtis ąsočio – atgaivins Tave,
Ketvirtasis kampas – tai jau visas namas,
Ketvirta savaitė – darbų pabaiga.
Ketvirtis likimo – vandenyno kraštas,
Ketvirtis nuo šimto – tai pati pradžia.
Ketvirtis jaunystės – tai tik meilės paštas…
Ir toli už saulės visko pabaiga.
Mažas Jubiliejus Dvidešimt penktieji –
Lai šampanas liejas i lemties alėjas!
***
Paversk svajones tvirtybės tiltu,
Te 50 švyti su aušra!
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.
Ne visos audros nuoskaudas palieka –
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.