Nesakyk man nieko, geriau nutilk kaip upė tyli
Žodžiai tavo melu praskiesti ir apgaule apsiviję
Geriau padaryk kažką, ko dar nedarei
Geriau mylėk mane tyliai, švelniai ir ramiai
Nesakyk man nieko, geriau nutilk kaip upė tyli
Žodžiai tavo melu praskiesti ir apgaule apsiviję
Geriau padaryk kažką, ko dar nedarei
Geriau mylėk mane tyliai, švelniai ir ramiai
Nebijok manęs įžeisti. Bijok mane nuvilti. O aš nusiviliu kaskart, kai elgiesi kaip isteriškas ispanas. Iš pradžių reaguodavau su nuostaba ir baime, dabar ta nuostaba pasikeitė – ji su klausimu – kur ribos ? Kai man bus vistiek, tada niekuo nebestebinsi. Nei scenomis, nei geru elgesiu. Bijok to.
Brangink laiką, kurį dovanoja dabartis.
Niekad nebūsim tokie jauni, kaip šiandien,
Vaikai niekad nebus mažesni, nei šiandien.
Rytojus kinta kiekvieną dieną,
Mes jo neįtakojam.
Dabartis yra tai, kas realu.
Tebūnie, ta realybė mūsų pačių susikurta.
Mamą myliu labiau už visus
Bet pasakyti paprastai užmirštu
Gal dėl to, kad kasdienę meilę dalinu
Mažam spirgučiui dangiškom akim
Tegul tas mažas žmogutis tęs meilės grandinę
Tegul kiekvienas meilę mamai nešiojasi širdy.
Pareiga be meilės – įkyri ir nuobodi.
Atsakomybė be meilės – šalta.
Teisingumas be meilės – kietas.
Tiesa be meilės – negailestinga.
Auklėjimas be meilės – bergždžias.
Išmintis be meilės – silpna.
Draugiškumas be meilės – veidmainiškas.
Tvarka be meilės – smulkmeniška.
Pažinimas be meilės – lėkštas.
Galia be meilės – žiauri.
Garbė be meilės – išdidi.
Valdymas be meilės – grubus.
Tikėjimas be meilės – fanatiškas.
Meilė be tavęs visiškai beprasmė!