Te jaunystės dienos nepralėks lyg žaibas, nuobodis be laiko nepabels širdin, laimė tegu skleisis tarsi tulpės žiedas, džiaugmsas tegu lanko kviesdamas pirmyn…
***
Te jaunystės dienos nepralėks lyg žaibas, nuobodis be laiko nepabels širdin, laimė tegu skleisis tarsi tulpės žiedas, džiaugmsas tegu lanko kviesdamas pirmyn…
***
Daug metų tarp mokyklinių suolų praėjo…ir ištisą simfoniją sukurtum, jei varpelius, kurie Jums taip ilgai skambėjo, į vieną nesibaigiančią melodiją suburtum…
Didžiausias turtas – bendras atsiminimų lobynas. Tai basas mūsų kelias, nušviestas žaibų, geltoni pienių vainikai… ir didelis širdį užplūstantis gerumas, ir ilgesys to gerumo ir grožio. Tai amžinai žalia diemedžio šakelė. Prisiminsiu tave – veržlią ir gražią kalnų upę – gaivią ir stiprią. Ir mane tas vanduo gaivino… ūk ta gaivia upe, prie kurios srovės atsiklaupiama atsigerti tikėjimo ir meilės….
Gyvenimas – tai sudėtinga žmogaus ir tiesos kelionė, todėl linkiu visumet joje turėti kilnų tikslą ir eiti paskui saulę.
O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.
***
Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.
***
Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutrūks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.
***
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku…
***
Linksma suspausti gavus atestatą..
Paliksi klasę, suolus, kur vargai
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai.. Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?.. Klasė.. jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti
Vienos iš buvusių draugų.
***
Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negriš prabėgę dienos niekada.