Kažkur toli,
Labai toli,
Nuaidi varpeliai.
Jie kviečia eiti,
Kur saulė teka,
Kur žmonės geri
Ir kančios nebūna.
Ar girdi varpeliai,
Šaukiantys keliauti,
Kur saulė nusileis,
Nakties pasitikti
Ir po visų klajonių
Padėti galvą
Ant debesies?
Ar jauti –
Sapnai tave šaukia
Nugrimzt į gelmę jų?
Kažkur labai toli
Varpeliai aidi.
Ar girdi?
Skubėk pasitikti:
Tave jie šaukia
* * * * * * ** *
Tylu. Naktis. Nemiega niekas
ir nieks negrįžta į namus –
tiktai iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus.
Šviesu širdy, kaip prakartėlėj,
ir tarsi asilas džiaugiuos,
išvydęs mažą kūdikėlį,
užgimusį šaltuos namuos –
namuos, kuriuos jau nieks nemyli,
ir kur atvėso židinys –
ateina Tavo meilė tyliai
ir švelniai paliečia širdis.
Ji glaudžiasi, nepriekaištauja,
suvilgo ašarom akis –
padovanojus džiaugsmo saują,
ji atveria namų duris –
duris į tylą, ten kur lieka
viltis sugrįžti į namus –
ten, kur iškritęs baltas sniegas
nušviečia praeitus metus …
***