Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?
Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?
Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.
Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?
Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?
Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.
Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio
Rogutes.
Nuo kalnelio
Važiavau,
Už karklelio
Užkliuvau.
Už karklelio
Užkliuvau,
Iš rogučių
Išvirtau.
Papleveno, pasisuko
Ir man tiesiai ant delniuko.
Snaige, ar ne per anksti,
Pasidžiaugtumei pati.
Spindi snaigė, baltas pūkas
Štai kaip papuoštas delniukas.
Aš prie lūpų jį keliu
Plykst … pavirto lašeliu.
Dega Kalėdų žvakutė,
Virpa liepsnelė šilta.
Linksma vaikams prie eglutės-
Šventė atėjo laukta.
Beldžias Kalėdų Senelis,
Žengia orus pro duris.
Spindi mažylių akelės,
Spurda iš laimės širdis.
Liejasi posmai, dainelės,
Sukasi kaukės ratu,
Tiesiasi mažos rankelės
Prie dovanų atneštų.
Kai sniegas jau laukus nukloja
Kai ūžauja lauke šiaurys
Kalėdų senis atlinguoja
Nes laukia jo vaikų būrys.
Mažųjų niekad nepamiršta
Senelio mylinti širdis,
Keliauja jis per pūgą tirštą
Kalėdos beldžias į duris.
***