Lyg pavasario upė išsiliejus krante
Tau gyvenimo potvynis plūsta ir plūsta:
Tai jaunystės miražais, tai visatos erdve.
Tai fantazijų skliautais, kur siekių netrūksta.
Ši bekraštė gelmė tarp garbės ir likimo
Traukia Tavąjį laivą nematyto pažint.
Pasirinkti Tau leista tarp laimės kūrimo
Ir galėjimo viską beprasmiai pamint…
Te lemtingosios jėgos niekada neapleis
Ir jaunystės svajonės dabar išsipildo.
Lai su metais į širdį dvasingumas ateis,
O gyvenimo sielą — tiesa lai pagirdo.
Jei keturiasdešimt metų Tu statei Jaunystės uostą —
Tegu likimo vėjai Tavo laivą glosto.