Tavo angelas. Birutė Gaigalienė

Mažoje mūsų žemėj

Laukimas šviesos,

Sapnuojas balti

Apšerkšniję berželiai.

Kas saugos tave

Nuo tamsos lig aušros,

Ar diena miglota

Lydės tavo kelią?

 

Už tavo pečių

Balto sparno šešėlis,

Lyg kūdikio juokas,

Ar spindintis sniegas.

Šviesu širdyje,

Dangus mėlynas mėlynas,

Kaip vasaros rytą

Pabudus iš miego.

 

Kai būna sunku,

Skaudžią ašarą braukia,

Tylia lopšine

Klosto miegantį vaiką.

Namų šilumon

Tavęs grįžtančio laukia,

Jis saugo ramybę

Ir bėgantį laiką.

Visada Jis šalia,

Kaip didelio džiaugsmo laukimas.

Ant šventinio stalo

Eglutės šakelė…

Lyg sapnas,

Vaikystės dienų atminimas, –

Laiko rankoje angelas

Baltą plotkelę…

 

Jis kelionėje šalia,

Jaukus tavo angelo sparno šešėlis,

Tavo sąžinė Jis

Ir geroji dvasia

Lyg vargonų giesmė,

Smilkalų debesėlis,

Paukščių tako

Sidabro šviesa.

Skaityti toliau

Ryto laukimas. Marius Budraitis

Gal einam mano broli kalėdoti

siaurais žvaigždių paženklintais keliais

kur papartynai eglių suvedžioti

mįslingai šaiposi po vasaros langais.

 

Aš gersiu bruknių vyną, kol ant lūpų

nukris lašelis mėlyno dangaus

ir į rasotą žolę meiliai įsisukus

naktis nežinomom kryptim išplauks.

 

Iš tūkstantojo vėjinio malūno

iškris kvietinių miltų debesis,

kaip mitologinis tautosakos siaubūnas

pačiups nendrinį stogą ir nuskris.

 

Galėsim melstis kaip stačiatikiai vienuoliai

ir gersim vandenį šulinimis

ar mes jau gimstame, ar tampam pavyduoliais

ir pjudome praeivį šunimis.

 

Gal einam namo, broli, kalėdoti

kol tebemiega kluonuose gaidžiai,

o gal prigulkime, ar šiaip sau pasvajokim

ir pasitikim rytą išdidžiai.

***

Techniškai patobulinti langai

Skaityti toliau

Kalėdinis laukimas. Marius Budraitis

Aš paklydusio žvakė kreiva
mėnesienos gelsvoj plokštumoj,
kalno prieglaudoj žemės spalva
atsispindi šešėlio kaktoj.

Iš romantiškų rogių naktis
Šieno glėbį ant sniego peties,
gal už posūkio blaškos lemtis
pasiruošusi stvert už peties.

Ar stebuklų miražais tiki,
povestuvinėm vėjo kelionėm,
toj sušalusioj gruodžio pily
pasislėpusios eglės ieškojom.

Ir tikėjom kaip tiki vaikai.
“Taip gražiai elegantiškai sninga.”
Jeigu lauki, galbūt, ir ateis,
nors ta laimė dažnai apgaulinga.

Skaityti toliau

***

Balto sniego kepuraitės

Baltos sniego kepuraitės
Apdengė žalias eglaites.
Mesk, žiemuže, snaigę purią,
Padabink ir man kepurę.

Rogės skrieja nuo kalnelio
Kalėdų seniui duokim kelią.
Atveža jis pilną maišą
Dovanėlių ir ragaišių

Nesustok seneli šalti
Sniego baltus miltus malti.
Besmegenį nulipdysim,
Ir kieme jį pastatysim.

Padabinsime eglutę
Su žaisliukais ir žvakutėm.
Apie ją ratelį šoksim,
Ir dainelių daug išmoksim.

Skaityti toliau

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?

Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?

Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Skaityti toliau