Tavo, tėve rankų man ilgu, kai būna sunku
Su Tavim norisi pasidalinti džiaugsmu kasdieniu
Tad šią Tavo dieną noriu padėkoti, kad toks esi
Kad aš esu ir Tave turiu širdy ir mintyse.
Tavo, tėve rankų man ilgu, kai būna sunku
Su Tavim norisi pasidalinti džiaugsmu kasdieniu
Tad šią Tavo dieną noriu padėkoti, kad toks esi
Kad aš esu ir Tave turiu širdy ir mintyse.
Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …
Sakykit Tėveliai ,iš kur bėga Jūsų meilės upės?
Iš Jūsų rankų ,lūpų,ar iš širdies?
Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus,
Kada kiti piktu šypsniu tik nulydės
Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai
Mums gėrio, laimės ,džiaugsmo sklidini,
Į mūsų taurę pilate lyg vyną
Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Jūs delnai paglosto ir sušildo
Švelniai priglaudžia prie karštos širdies,
Išblaško nerimą, grąžina viltį,
Ir tiesia kelia musu ateities…
Garbanėlė auksinės spalvos, susiraičius švelnučiais žiedeliais, nuo mieliausios pasauly galvos man brangesnė už turtą ir galią.
L. Byron
Vandeny žuvis sužibo.
Ar užkibo ? – Neužkibo…
Bet žuvis man nesvarbu, –
Daug svarbiau, kad mes kartu.